Fitofarmattivi Ribolife

Terminas “nukleotidas” apibūdina medžiagą, kurią sudaro azotinė bazė, cukrus ir fosfato grupė.

Nukleotidai

Nukleotidai kartu su kitais variantais sudaro DNR ir RNR. Jų sekose galima atpažinti genomą, gyvybei būtinos informacijos archyvą, kurį galima atkartoti iki begalybės. Nukleotidai įeina ir į molekulių, kurios perkelia energiją vykstant angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitai, sudėtį (pavyzdžiui, ATP, NADP ir NADH).

Be to, yra svarbūs keičiant žarnyno bakterinę mikroflorą, turi įtakos limfocitų brendimui, aktyvumui ir plitimui, pažeisto virškinamojo trakto atstatymui, fagocitozei, kepenų audinio atstatymui po ischemijos. Nukleotidai yra ir koenzimų sudedamoji dalis. Jie laikomi pusiau pakeičiamu maistiniu elementu.

Nukleotidai nelaikomi nepakeičiamu maistiniu elementu, kadangi jie gali būti susintetinti iš organizme esančių junginių. Tačiau tampa pusiau pakeičiamu maistiniu elementu, jeigu organizmas jų negauna pakankamai, pavyzdžiui, augimo laikotarpiu arba ligos atveju. Enterocitai, labai sparčiai atsinaujinančios ląstelės, prastai naujai sintetina nukleotidus, todėl, manoma, yra naudinga papildomai jų gauti su maistu, ypač turintiems dirgliosios žarnos sindromą.

Nėra žinoma ligų, kurios atsirastų dėl nukleotidų trūkumo. Tačiau yra daugybė straipsnių, kuriuose aprašomas teigiamas egzogeninių nukleotidų poveikis įvairioms patalogijoms.

Ypač naudinga gauti papildomą nukleotidų kiekį per pieną, dirbtinai maitinant naujagimį. Tai būtina, nes sparčiai augančio naujagimio imuninė sistema yra silpnesnė nei maitinant krūtimi. Nukleotidų kiekis žarnyne lemia gleivinės storio padidėjimą, pagreitina atsistatymo procesus, ypač užkietėjus viduriams arba viduriuojant, 25 proc. pailgina žarnų gaurelius, skatina enzimų veiklą, gerina maisto medžiagų įsisavinimą ir skatina laktobacilų ir bifidobakterijų augimą.

Su gyvūnais atlikti eksperimentai rodo, jog papildomas nukleotidų gavimas turi įtakos daugybei imuninės sistemos rodiklių. Mityba, kurioje nėra nukleotidų, mažina pelių ląstelinį imunitetą ir jų atsparumą Candida albicans ir miticilinui atspariam Staphylococcus aureus, o įtraukus nukleotidų į mitybą, parametrai normalizuojami. Papildomai gaunant nukleotidų, sumažėja eksperimentinio viduriavimo trukmė ir stiprumas, taip pat daroma įtaka bakterinės mikrofloros atsistatymui.

Atlikus kai kuriuos tyrimus su žmonėmis pastebėta, kad organizmas greičiau atsistato ir sumažėja gydymo ligoninėje trukmė.

1999 m. Baele ir kt. apžvalgoje daroma išvada, kad nukleotidai nekenksmingi žmogui. Pabrėžiamas teigiamas nukleotidų poveikis pacientams, gulintiems ligoninėje po operacijos ar infekcinių susirgimų. Kitoje apžvalgoje neigiamas arginino, glutamino ir omega3 vartojimo kenksmingumas. Tai neturi įtakos pelių auglių didėjimui.

Kitas aspektas, į kurį verta atkreipti dėmesį, yra susijęs su sportininkais, kurie patiria ilgalaikį krūvį. Jie dažniau serga sunkesnėmis kvėpavimo takų ligomis, pavyzdžiui, kosulys ir peršalimas. Tai susiję su IgA gamybos seilėse sustabdymu, kuri yra pirmoji gynybos linija kvėpavimo patogenų atžvilgiu. Įrodyta, kad papildomai gavus nukleotidų, šių subjektų imuninis atsakas pagerėja.

Nukleotidai taip pat yra susiję su daugeliu ląstelių apykaitos aspektų, lemiančių augimą ir imuninį atsaką.

Mokslinė bendruomenė pritaria papildomam nukleotidų gavimui su dirbtiniu pienu ir per parenterinį maitinimą dėl to, kad tai yra esminiai įprastinės žmogaus kūno veiklos elementai.

Vis dėlto būtinybė papildomai gauti nukleotidų priklauso nuo imuninės sistemos patiriamo streso greitai augant, kai trūksta nukleotidų, ar sergant, kai pažeidžiamas virškinamasis traktas.

Be abejo, reikia išsiaiškinti, ar, palyginti su įprastu įtraukimu į mitybą, yra skirtingas nukleotidų poreikis skirtingose fiziologinėse (pavyzdžiui, dėl amžiaus) ar patologinėse situacijose, siekiant geriau suprasti tarp mitybos ir sveikatos esantį ryšį.